atbuluoti

atbulúoti, -úoja, -ãvo intr. eiti atbulam, strapalioti: Nors arkliai seniai pakinkyti stovėjo, o svečiai viduasly, įsitraukę gerokai, dar vis atbulãvo Brt. Norėjai mus pamokyti, o ir pats atbuluoji (atbulas plauki) SI95.